Lietuvos Respublikos pranešėjų apsauga – tai teisės aktų sistema, skirta apsaugoti asmenis, kurie praneša apie pažeidimus, pastebėtus darbe ar vykdant profesinę veiklą, ir užtikrinti, kad jų teisės būtų tinkamai ginamos. Ši sistema padeda kovoti su korupcija, neteisėta veikla, viešojo intereso pažeidimais bei skatina skaidrumą ir atsakomybę viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Pagrindiniai aspektai

1. Pranešėjo statusas:
   • Pranešėju laikomas asmuo, kuris pateikia informaciją apie galimus pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, pvz., korupciją, sukčiavimą, piktnaudžiavimą valdžia, aplinkosaugos pažeidimus.
   • Informacija gali būti pateikiama per vidinius kanalus (darbdaviui) arba išorinius kanalus (atsakingoms institucijoms, pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybai – STT).
2. Apsauga nuo neigiamų pasekmių:
   • Draudžiama pranešėją atleisti, pažeminti pareigas, persekioti ar kitaip diskriminuoti dėl pateiktos informacijos.
   • Pranešėjas turi teisę į anonimiškumą ir duomenų apsaugą.
3. Teisinė apsauga:
   • Pranešėjui gali būti suteiktas teisėsaugos institucijų apsaugos statusas, jei kyla grėsmė jo saugumui.
   • Gali būti taikomos teisinės, psichologinės ar finansinės apsaugos priemonės.
4. Motyvacinės priemonės:
   • Pranešėjams gali būti skiriama finansinė paskata už vertingą informaciją, kuri padeda išaiškinti didelės svarbos pažeidimus ar nusikaltimus.
5. Reglamentavimas:
   • Pagrindinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (įsigaliojęs nuo 2019 m.).
   • Įstatyme numatyta, kaip teikti informaciją, kokios institucijos atsakingos už apsaugos įgyvendinimą ir kaip sprendžiamos galimos pranešėjų teisių pažeidimo situacijos.

Kam tai skirta?

Pranešėjų apsauga skirta visiems asmenims, dirbantiems viešajame ar privačiajame sektoriuose, kurie pastebi pažeidimus ir nori prisidėti prie sąžiningesnės ir skaidresnės visuomenės kūrimo.